- brylis
- ×brỹlis sm. (2), brylỹs (4) Šl 1. Ppl žr. brylius 1: Užsidėk brỹlį, saulė ne taip degins Brž. Kokį noriat brylelį: ar pro stogą lendamą, ar pri mergų einamą? Šts. O tas turėjo bryliuką apskritą vailokinį ant galvos BsPII58. 2. lempos graižas: Pakreipk lempos brylį, kad būt šviesiau Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.